Tik žmogus..
Suprask aš ne velnias, akių neišdursiu..
Žinok ir ne angelas - vilčių nesukursiu..
Aš nei geras, nei blogas, tik žmogus,
Ir tu, ir aš sapnuojam bespalvius sapnus..
Aš išeinu už skęstančio melo ribų..
Tu vėl klysti.. Negaliu pakęsti,
Kai kažkas graibstosi mano kančių..
Visą rytojų bandai susirasti..
Manyje - išgalvotam pavidale,
Meile padvelkusioje mano širdyje..
Juk vien iš akimirkų žemė susideda,
Kaip ir žmogus – spalvotam savo kelyje..
Tik ne visi supranta, kad gyventi vis tik verta.
Vienas save angelu vadina, kitas – velniu..
Ir kas paskendusio beglobio melo ribą kerta,
Tam kelias laisvas.. Į tolimą jausmų pasaulį..