Apsvaigau, apgirtau nuo tų žodžių švelnių,
Pašnibždėtų užburto rugpjūčio nakty.
Nuo beribio dangaus ir švieselių jaukių...
Apsvaigau, apgirtau nuo tų žodžių švelnių,
Nesibaigiančių tavo glamonių karštų...
Kas gi daros atšalusioj mano širdy?
Apsvaigau, apgirtau nuo tų žodžių švelnių,
Pašnibždėtų užburto rugpjūčio nakty.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Viskas pildosi, gęsta, vėl dega žvaigždė,
Viskas sukas ir svaigsta nakty...
Aš ir vėlei pražydusi lauko gėlė,
Viskas pildosi, gęsta, vėl dega žvaigždė,
Ir neoninės iškabos pirma raidė
Ryškiai šviečia nakties sūkury .
Viskas pildosi, gęsta, vėl dega žvaigždė,
Viskas sukas ir svaigsta nakty...