Rytais ilgiau žolė šarma dabinas
Ir tingiai ropščias saulė per miglas,
Užklotą anklodę dar gėlės, medžiai gina,
O akys bando Paukščių taką rast...
Lašais rasų  pasidabinę lyg karoliais,
Šakelės liaunos džiaugias vis - matai?
Lengvu atodūsiu, dvelksmu dar žemė rangos,
Įkvėpt jos dovanas aušroj ir tu bandai...
Tą kvapą vasaros vis atkartojamą ir atkartojamą,
Savų miškų, su grybų prieskoniu svaigiu,
Su uogų žavumu, viliojančiu raudoniu
Ir pievų raštu - kvepiančiu medum...