Užderėjo ruduo
kuždesiais pažadėtų
iki kaulų įdiržęs
šienpjovių giesmėse

užderėjo ir čiulba
kad mėnulis varvėtų
vėjui tekant rugiais
nuo manęs pas tave

sužaliavo išplaukė
ir į klėtį suėjo,
susiūravo viršūnėj
žilų obelų

tiesia ranką artojo
pilną molžemio gėrio
pilną saulės šviesos
ir svirplių vakarų