skaitau savo eiles ir ... kvailėju
gerai pasakyta tariu
o rankoje drebantį mažą
aš savąjį laiką turiu

turiu o gal slysta iš delno
lyg smiltys laikrody smėlio
gražiausią ryto miražą
iškeičia į vakaro gėlą

o kiek dar eilių nesudėtų
ar spėsiu sugrįžti iš tolių?
nors baigiant po saule kelionę
pabūti protinguoju broliu...