užmerktos akys išvargintos šviesų
tik pirštai virpesius išspaudžia
klausyk nakties ji tiesą pasakys
sapnais nušvitusiais palaimoj
tamsu būty beorėje prasmėj
minties sekas jau suarė artojas
užmerktu rudeniu nušvis vaga
pradžia nesuvokton dėlionėn
gal ne palaimoj tik sapne
stingtim iš baimės sužydėjus
virpės išbūta sekluma
gelmėn sudegusion pasėta