Tokia mažytė, tokia gležna
Tu pleveni tik vieną vakarą.
Net nežinai, kas tai – diena,
Žinai tik vieną – dabar vasara.

Kyli, krenti ir vėl iš naujo
Sparnais šilkiniais vis moji, moji...
Kodėl daugiau nereikalauji –
Tik vakaro tykaus, mieloji?

Ar tau pakanka to raudonio
Kai saulė vandenį nuspalvina,
Bailių šešėlių pilkšvų tonų,
Rasos nuo nendrių varvančios?

Metus dumble tu pratūnojus
Juk saulės neišvysi dieną.
Kam tokį vardą sugalvojo,
Nes tu tikrai ne vienadienė...