juk būna
vieną rytą atsibundi
neatmeni
kas vakar buvo
nepameni
nei vardo to
su kuo kalbėjaisi
gal pykai

mylėjais gestais paslapčia
ant debesio paraudusio
prieš laidą
ne taip kuris telefone
save sureikšmina
per klaidą

juk būna
lūžta medžiai gal ne tie
tik po audros jau niekad
nesugrįžta...

ir styro šaknys
duobėje
-
rugpjūčio saulė
tirpsta