Sudilai atminty kaip delčia,
Sutrupėjo kaip žvaigždės po dangų,
Ilgesys ir svajonė gyva,
Mėnuliu jaunaties apsilankius.
Plaukė svajos spalvotu taku,
Vaivos juosta sėkmės palinkėjo.
Ir bridau nužydėtu lauku,
Kol nupjovė tas pievas - tikėjau,
Pasibels tyliai laimė dienų,
Paskirtų mums, ko buvom netekę.
Pasirodo, ražienų keliu
Vien tik vaikšto nuliūdus vienatvė...