Nuogos lūpos nesumeluos.
Netryps tiesos, netrankys durų
Tvirtos, stiprios, ilgus ( ieškojimų?) kelius
Nuėjusios tavo kojos...  
Ir netylės aistra išlipusi iš rūsio,
Pelėsiais apaugusių mano širdies kerčių.
Nebematys ir akys niekinančio žvilgsnio,
Kai iš svetimo guolio lips nuogos,
Keistu piešiniu papuoštos moters kojos.
Tik tyloje išgirsiu keistų atodūsių virtinę
Iš gelmės, kurioje žodžių lyg trupinių ant stalo...
Likę tiek nedaug...