Išbraukti praeitį? Na, nežinau...
Tačiau, jei taip – tai ką be jos turiu?
Kitiems turbūt lengviau –
Jiems atmintis iš prieškario atėjus
Su trispalvės Lietuvoje laikais.
O aš jos, ponai, neturėjau –
Kai lopšyje – Pilsudskis supo lopšį,
O tėvas Gardino  kalėjimuose  sėdėjo.
Kai išlipau, tai Stalinas budėjo,
Ir vėl Archangelskas tėvužį prižiūrėjo...

O Vytury, Dangaus paukšteli mažas,
Man būdavo smagu tave girdėti,
Bet nutilai ir tu.
Pasikeitė peizažas,
Išnyko laukas, augdamas mišku,
Ir miršta visas ten šilinių kraštas...
Tai negi man su skaudančia širdim
Džiaugsmingai ūbauti numirėlių šaly?
Tai negi prisiminus nesidžiaugti
Ir nepavaikščioti laiminga praeitim
Kartu su Šklėriais, Margionim, Kabeliais?
Ten mūsų mergos,
Mūsų dienos jaunos
Ir, žinoma, sovietiniai laikai...
Ten Dubas, ten Senovė ir Piesčiai...
Be jų aš neturiu gyvenimo kitokio.
Išbraukti praeitį? Na, nežinau...

O Vytury, Dangaus paukšteli mažas,
Čiulbėk, dejuok su manimi.
Supuvę krašto kryžiai virsta žemėn,
Žegnojasi su seniais mirtimi...
O tėvas  iš kalėjimų  dar negrįžo,
Mano ponai...