Priėjai nedrąsiai ir tyliai,
Vis šnabždėjai karštai karštai,
Kad mane vienintelę myli,
Kol nustojo krūpčiot pečiai.

Nežinau, kiek širdies įdėta,
Gal daugiau tuščių pažadų,
Bet radai kertelėje vietą,
Prigludęs prie mano maldų.

Ir viltis iš naujo atgijo
Užsislėpus kažkur giliai,
Tarsi vasaros lietui nulijus
Vėl suspindo šilti spinduliai.

Debesėlio neliko nei vieno.
Juos sutirpdė saulės šviesa.
Tik ant mano tankių blakstienų
Vis dar virpa skaidri rasa.