man nereikia draugų, tik kad būtų
kakavos grūdelių ant stalo priberta,
vanduo virduly burbuliuotų, sakote,
maža? ką gi. norėčiau dar cukraus juodojo,
kur tamsios moterys, iš paveikslų nužengusios, ruošia.
jų akys kaip maži akmenukai –
žuvys, vandenyje šokinėjančios.

sakote, maža? –
palaukit kito užsakymo –
daugiau nereikia,
tik gurkšnio kakavos šiam rytui.

gal būsime dviese
papėdėj susėdę.
skaitysiu, tu grosi.
tiesa, nebūna
fortepijonų pievose,
atleisk, pamiršau.

išsiblaškymas.
o gal vasara
žaidžia gatvėse.