varinis šuo
per visą naktį lojo

išgąsdino
astmatikes žvaigždes

raktus išbarstė
nuo kitų tikrovių

kol nepažadino
užmigusio rudens

plieninis katinas
per visą dangų kniaukė

grąsino debesis
suryti it peles

bet šuo nutilo
ir nebėr ko laukti

nebent virš Vilniaus
imt ir išsiskleist