Toli, toli – už rudenio šalnų, už gruodo.
Ar dar toliau – už saulę, kuri skęsta vandeny...
Tenai, kur viskas stiliuj rokoko atrodo,
Tenai kažkur tai už ribos tu gyveni.

Na, nesvarbu... Svarbiau pavasariai gėlėti
Ir dar rytais sužibusi lyg deimantas rasa,
Dar tavo laibi pirštai, kurie švelniai liečia...
Ir tai priklauso man, ir tu man priklausai visa.

Tik nesupyk, prašau, kad visą šią idilę –
Pasiėmiau aš sau, tu netgi nežinai.
Žiūriu dabar į dangų ir svajoju tyliai –
Bandau įsivaizduot – o jei tai būtų amžinai...

Tikriausiai lengvabūdis stilius tau netiktų –
Vargu ar liktumei tu besišypsančia dama...
Tad padedu tave aš į svajonių kriptą,
Beje, ten rasi ir kitų, tad būsi ne viena.
...................................................................

Toli, toli – už rudenio šalnų, už gruodo.
Ar dar toliau – už saulę, kuri skęsta vandeny.
Tenai, kur viskas stiliuj rokoko atrodo...
Svajonėse?.. O gal visai šalia tu gyveni?