Nubėgo vasara, paliko karštas pėdas
Ne vien tiktai smėly, rugių lauke,
Kuris rūbu plačiu auksiniu rėdosi
Ir slepia duoną varpoj brandžioje.

Nubėgo vasara, o taip prašiau palaukti,
Ilgiau kvepėti liepų medumi,
Lengvu debesėliu, lietum per dangų plaukti,
Ilsėtis pievų skraistėm baltomis.

Tiktai neklausė, aikštingoji neklausė,
Nudraskė rožių garbanas sode,
Liūtim įniršusi žemelę plakė, prausė,
Nakčia žaibais vis gąsdino mane.

Kas nuskriaudė tave, lauktoji vasarėle,
Gal saulės spindulių šį kartą buvo daug,
Gal palaidūnai, įkaitę okeano vėjai,
Vertė tave žalioj žemelėj siaust?

Dar tik rugpjūtis, o jau jurginai žydi
Ir astrai žiūri spalvotom akimis,
Nubėgo vasara, lyg būtų pasiklydusi,
Pražydusi ir vėl nuvytusi paskubomis.