Tyliai merkias diena,
pasiklojusi patalą rūko,
ir mieguisti beržai
švelniai ošia savas lopšines.
Nuostabi sonata
meilės šokin žvaigždelę įsuko,
o nakties stebuklingi garsai
į svajonių pasaulį nuves.

Ramiai žvelgia delčia –
sidabrinis padangių karalius.
Šypsos akys dangaus,
spindulėliai tamsiam audiny.
Tyliai tyliai, slapčia
tarsi nuodėmę sieloj išvalius,
liūdesyje paskendus gilaus
tu, manoji žvaigždele esi...

2010.08. 02.