Pavirtome akmenimis,
Kietom, bejausmėm širdimis,
Šaltom kaip ledas akimis -
Ar buvome gyvi?

Laike iliuzija sustos,
Nebus rytoj dienos kitos,
Tik aidu dar atsikartos
Mums žodžiai svetimi.

Neteko ateitis prasmės.
Negersim iš tuščios versmės
Ir metų griaunančios tėkmės
Negalim sustabdyt.

Ištirpę kantriame laike
Jausmus rakinsim savyje,
Kol mirs širdies gilumoje
Viltis ir vėl pamilt.