Iš širdies aš jau išmečiau Viešpatį
Ir seniai pamiršau žodį „Ačiū“.
Gyvenu Lietuvoj – pigiam viešbutyj –
Tarp svečių tartum dar vienas svečias.

Kambaryj ant nudriskusios sofos
Akį rėžia pagalvės šilkinės.
O ant stalo išbirusios kruopos,
Stipraus vyno pripiltos stiklinės.

Jau pavasaris šypsos už lango,
Tačiau langas neturi rankenų.
Nuryju vyno gurkšnį aš sprangų –
Apsvaigstu ir save patenkinu...

Ir viltis lyg voratinklis kabo
Palubėj. Gal todėl ją niekinu.
Žvelgia akys aštuonios iš kapo –
Voras virškina musės liekanas.

Nubyrėjusio tinko kalkėse
Lieka pėdos svetur išėjusių.
Šlubas šveicorius riebiai keikiasi,
Abejingai durim trenkia vėjas...