Užsiklojęs lapą žalią,
Miega pievoje žiogelis.
Smuiko šėlsmo pasiilgęs,
Vėjas sklaido šluotas smilgų.

Pasiklydęs šniukštinėja,
Kur linksmuolis pasidėjęs,
Kai per dangų debesuotą
Irias saulė sniego luotu?

Drykst per debesį traputį
Ir pasipila zuikučiai.
Saulė šypsos, akį merkia.
Žiū - žiogelis vis dar knarkia.

Pasiėmus  šiaudą  smilgos,
Pakuteno kojas ilgas:
- Kelk, žiogeli, nedrybsoki,
Imk smuikelį ir užgroki!

Pasirąžęs savo vygėj,
Čiupo derint smuiko stygų
Ir per pievą, per palaukę
Zyru zyru švelniai plaukia.

Saulė supasi žydrynėj,
O zuikučiai jau suktinį
Išvingiuoja per laukymę,
Su vaikais apsikabinę.