Išmesti intuicijos skiautę
Į visus pasaulio šiukšlynus
Šitaip trukdo gyventi
Ramybėje
Miegu tik naktim, dienomis budri
o viskas, ką per daug nujausi
Bus panaudota
Ir vėl gausis sąvartynas
Vėl pelėsio kvapas, griuvenos
Laiko musoniniai vinys į šitą
bergždžią beprotybės taką

Budi virš kasdienybės
Sergi savo šventoves

Taip gimsta tiktai lengvas aidas--- Eilės

– tai aš
Tik jos tikresnės,
Ištraukė visus atodūsius,
Ir plaikstos
šliaužia
šnypščia
Gyvos
Tarsi būtų.