Nuplovus kasdienybės dulkes
Jauna jaučiuosi ir graži,
Nors už pečių anūkų pulkas -
Dar noriu skristi, dievaži.

Man neprailgo mano kelias.
Tu visada buvai šalia.
Menu, kaip glaudė mus berželiai
Po savo kepure žalia.

Prabėgo vasara ražienom,
Liūtys nusinešė speigus,
Išskrido paukščiais jaunos dienos,
Naktų aistringų nebebus.

Seniausiai sodai nužydėjo,
Beržai išaugo kepures.
Karoliais metai išbyrėjo -
Kiek besurinksime jų mes?

Bet kai rugpjūčio naktį žvainą
Pakvimpa sodas obuoliais.
Vėl suskamba jaunystės dainos
Širdy akordais dyvinais.

Vėl aidint muzikai Šopeno,
Sugrįžta obelų pūga.
Norėčiau bent kartelį vieną,
Praskriet putojančia banga.