Jau uždariau aš praeities duris,
O ateities duris bijau atverti.
Likau tamsiam vienatvės kambary,
Teks netekties bent puslitrį išgerti.
Užkąsiu liūdesio aitraus kampu
Ir ašarom suvilgysiu, kad neįstrigtų
Man gerklėje. Tik širdyje - nyku,
Mintyse -  jovalas kažkoks,
Net noras klykti.
Jaučiuosi baisiai, nerandu sau vietos.
Gal man praverti ateities duris?
Tik ar pavyks vėl naiviai patikėti,
Kad ten, už jų, - sėkmė mane lankys...
Tegul viltis - tik motina kvailių,
Aš rizikuoju ir pirmyn žengiu.