dar neišaušo
ir blakstienas saugo
basa vaivorykštė
nulipus nuo žibintų
kol miega moterys
ir krinta dausos
baltom miglom
ant seno miesto plytų
nebeklausyk
tik varnas atsidūsta
tave sapnuodamas
ir atmintį praskleidžia
juodais sparnais
virš marmurinių biustų
ir virpančio
jaunos infantės veido
dar neišaušo
tylomis matuoju
eretikų
ir kunigų drabužį
kol gula dausos
virš rudų lelijų
ir tamsoje
naivuolių Klio dūla
nuoga kaip atspindys
kitapus laiko
ir alkana
kaip apynių drobulė