Tāvā sielāj rojaus sodai

Tāvā sielāj rojaus sodai,
Pilna ti gražių žēdų,
Par žvainas akis tavāsias
Aš krislāliu patenku.
Apsistojis un širdēlās
Tau strazdeliu aš čiaušku,
Vaisiaus tāvā pažinimā
Gi lig šiolei nerandu.
-----------------------------
Pavasariai praplaukia,
Kaip upeliukai graiti,
In marias amžinā laikā
Apsdairam – mes jau balti.
Kaip žalia sanoji ieva
Gegužėj mūs pakēmy,
Bet, va, tāvā rojaus sodai
Vis tebėr jauni, jauni.
---------------------------
Kai graičiu dieviškų minčių
Aš toli toli klajosiu,
Pre visatos mūs ribų
Ir grāžėsiuosi didingu
Žvaigždynų spiečių ir ūkų,
Bei galaktikų grožiu,
Ten labai labai ilgėsiuos
Žemėj rojaus sodų paliktų.
P Aibutis