prie namo degimą lietumi
vėsina,
garbanota rąžosi rūta
lankstydamasi gelia skruostą.
šmurkšt pelytė
dulkėmis bendrauja
dūla, mato, girdi.
nutrupa per kiemą
it įkirpta delčia
pavargęs mano
pergamentas
raidėmis nuo medžių
sminga
mažom protingom dalelytėm
rūtai po riestu lapeliu
į skreitą
po pažastim pelytė
sakinius nusineša.
o po geltonu stogo kaminu
įstrigusių kalėdų kojinių
aimana
negrįš stebuklas buičiai
pasiimti.
šalia sutrešusiam
šarkų lizde
blizgučiai svetimi užmiega
vis po vieną
vis po du
ar žalia, ar mėlyna, raudona
svarbu spalva
svarbu ryškia
po senstančių vartelių kojomis
fotografuoja mintį
piešia.
ir plakas po namu
akvarele bespalve
ir miega po slenksčiu
fotografavę
diemedžiai
pavargę.