Šiaudinėm blakstienom palėpė
kvietė žvaigždę ryte į svečius.
Mielas krašte, tu liepki man, liepki
kas naktį sapnuoti rugius.

Šniokščia krūmai ant vasaros rankų,
kvepia vėjo drabužiais diena.
Viršum eglių – gal sueigon renkasi
vakarinė žvaigždžių eisena.

O! juodumas ne tas man žadėtas,
į kitus stebuklus aš einu!
Na ir kas, kad šią naktį skylėtą
rytas užgeria vario vynu.