Gal Tu dar pareisi
Kai vėlai sutemoj
Klykaus parskridusios gervės
Gal jų čaižus
Ilgesingas šauksmas
Sugrąžins tai
Kas nebesugrąžinama
Kas seniai jau prapuolė
Ko gal net nebuvo
Gal tik mano
Prapuolus atmintis
Tai težino
Ir laukia
Ir šaukia
Tas dienas
Kvepiančias
Pilnatvės saldumu
Bet aš viliuosi
Kad Tu dar pareisi
Kai vėlai sutemoj
Klykaus parskridusios gervės

Tu dar pareisi
Kai ankstyvam
Rytmečio rūke
Klykaus parskridusios
Ilgakaklės gervės
Giliai įmintus
Šlapioj
Pernykštėj žolėj
Aš jausiu
Tavo pėdų aidus
Jie bus
Prisipildę šalto
Sąnarius geliančio
Pavasarinio
Drumzlino vandens
Išgersiu aš jį
Ligi dugno
Neužkąsdamas
Ir lauksiu
Žinau Tu pareisi
Kai ankstyvam
Rytmečio rūke
Klykaus parskridusios
Ilgakaklės gervės