Balta žuvėdra klausia: \"Kur tu, Salomėja?\"
O bangos jai atsako: \"Nėr... Nebus...\"
Kiek metų jau kiti veidai čia vaikštinėja,
Akim palydi tolstančius laivus.

Skalauja jūra akmenis prie seno tilto,
Atrodo ji bejausmė ir kurčia.
Bet kartais netikėtai širdį man sugildo,
Priminusi: Poetė buvo čia!

Ji buvo čia. Pakrantėm vakarais svajojo
Ir ilgesį skandino bangose.
O šios, beduždamos prie jos smėlėtų kojų
Vaivorykštėm sušvito akyse.

Mažos lakštutės ieško klykdama žuvėdra,
O jūra tėškia jai: \"Tai praeitis...\"
Nors balto smėlio kopas ardo laiko vėtros,
Poetės pėdų jos neužpustys.