pagirios

girtas juokas
kai mane uždarai
mėnesienoje
kol negimdysiu

apsiavusi upėmis
pėdinu
paskui delčias
gilyn prie tikėjimo

aš atėjau kad gyventum
su tūkstančiais amžių

ir išėjau kad būtum
pilnas švytėjimo

girtas juokas
grambuolio lervom
į žemę atsigula

ir tik moterys
moka suprasti
ko vertas
šitoks lėtumas
anamcara