pagirios
girtas juokas
kai mane uždarai
mėnesienoje
kol negimdysiu
apsiavusi upėmis
pėdinu
paskui delčias
gilyn prie tikėjimo
aš atėjau kad gyventum
su tūkstančiais amžių
ir išėjau kad būtum
pilnas švytėjimo
girtas juokas
grambuolio lervom
į žemę atsigula
ir tik moterys
moka suprasti
ko vertas
šitoks lėtumas