tu visada lieki
kaip lieka upės
per sausrą
ir viduržiemiuos
giliai po širdimi

tu visada laikai
delnuos įsupęs
it paukštį
lesantį
nuogas mintis

tu visada esi
kaip basas dievas
išteisinęs
nemokančius
mylėt

tu visada
tik aš linkstu
prie žemės
ir netikėdama kartoju
kaip gi taip

tu visada kartu
nenužydėjęs
ir gyvas
rytmečiuos
iš ateities

bet tu esi
ir mano mintys
ramios
kaip žalios upės
pradeda tekėt

kol tu esi
kol delnuose
gyvena
paklydusi
rugiagėlių žvaigždė