Pažiūrėk į mane. Atsakysiu į tavąjį žvilgsnį
Vien žvilgsniu. Gal tu viską suprasi staiga.
Atsisėski šalia. Aš tik tyliai tave apkabinsiu.
Ši akimirka - tarsi pradžios pabaiga.

Patylėkime. Baigėsi žodžių tuščių arsenalas.
Mes juk viską abu iškalbėjom seniai.
Jau nebetikim mes abstrakčiais idealais,
Nors dar esame bendro likimo vergai.

Greitai niekas nesikeičia, galima gal tik sugriauti
Tai, ką teko statyti per vargą mums metų metus.
Jau norėjom darbymečio vaisių ragauti,
Bet nustebom, nes skonis jų buvo... kartus.

Iš tuščių pažadų neužaugo nenuorama medis,
Tad ir ateičiai mūsų šiandieną pavėsio nėra.
Pažiūrėk į mane. Atsakysiu į tavąjį žvilgsnį
Vien žvilgsniu. Ir tegul viešpatauja tyla.