(Pasaka suaugusiems)

Sako -
Žalioj girioje nuo seno
Žvėrys santaikoj gyveno.
Buvo sotūs, buvo saugūs,
Vilkas šeškui buvo draugas.

Susirinkę jie į būrį,
Konstituciją sukūrė.
O! Įstatymas šis rimtas,
Turi straipsnių visą šimtą.

Kas ką sėja, kas ką pjauna,
Kur pastogę kiškiai gauna,
Viskas viskas numatyta,
Juodom raidėm parašyta.

Kiaušinius kur paukščiai deda,
Šerniukus šernai kur veda,
Kur eglaitės, kur pušaitės,
Kur grybauja voveraitės.

Konstitucija puiki
Visi jautės apginti,
Net saulėkaitoj driežai
Laikėsi jos atidžiai.

Dar valdžion išrinko lapę,
Labai gudrią, rudasnapę,
O prie jos stipruolį lokį,
Kaip ir lapę taip pat tokį.

Kartą lapė lokiui tarė-
Kas žvėrims tiems pasidarė,
Reikalauja, kad ir aš
Neičiau naktį pas vištas!

Tu stiprus, o aš gudri,
Tegul laikosi kiti
Konstitucijos raidės,
Mes - laikykimės esmės.

Turim laisvę? Aišku, turim.
Į kitus straipsnius nežiūrim.
Tau priklauso, man priklauso,
O kitiems – biudžetas sausas.

Ten skola, o čia skylė...
Kas nerimsta? Patylėt!
Su iškeltu piršteliu
Jus sutramdyti galiu.

Tyli žvėrys, lapės klauso,
Dar supyks, į kailį gausi.
Konstitucija tokia –
Viską nulemia valdžia.