Elenos Vaiduoklis (2)
save
mirties
šešėly
stebiu
kupolu ropojantys
chameleonai;
vis vien
suklaidins
laiką,
šis nustos
kvėpuoti
tarantulų minia
suakmenėjus-
potvynis tamsos ....
volungės į liepsnas,
Elena gniaužia vielą
ne, maldauju,
palik dar gyvą,
aš nenoriu būti
aš jau ESU
grandinėm prie sienų
prirakintas kūnas,
dvasioje - varvančios
nakties gaisrai ......
Elena liečia
mano veidą-
pasenau naktimi,
dar paliki, merdintį
ir regintį:
trisdešimt nuotakų
kramtančias vorus
purslais plūsta
juodos užmačios
pagaugais nuvarvėjo
žmogiškumas
Elena ir trisdešimt
sidabrinių - Judo
dalia, baimė
įsitvėrus meilę,
l ė t a i maitina
išalkusius žvėris
-.-.-.-.-.-.-.-..-.-.-.-.-.-.-.-.-
suleisti nagai į dvasią
dar palik gyvą...
paskutinį kartą
mylintį kitaip...