Pasiklydau Ragainėj
Tą vakarą,
Kai smarkiai griaudė dunduliai,
Kai lijo kiaurai
Lakstė žmonės basi –
Nešė vandenį batuos...

Pasiklydau
Nes norėjau atrasti
Saują erdvės kitos,
Laiko ir kvapo...

Išėjau pasiklysti
Nes troškau suprasti
Savo širdį ir balsą:
Vis dar žinojau – laimei sutvertą...

Išėjau ir radau
Blankų buvusios sraunios miesto upės šešėlį
Tarp girgždančių gatvių
Tykiai belaukiantį
Kol nustos lyti
Ir nebereikės viltis
Kad šįkart lietus sugrąžins vandenį
Į buvusią sraunią vagą.

Pajutau aiškų ir tolimą
Žmonių spūsties kvapą
Laikas sugrįžti
Kai daug atrandi
Nuo gaiva vėsinančio beprotybės tako.

Laikas pareiti
Pasiklydime atradus
Tai, ką atrandi sraunioj vakaro upėj
Ir ko neatrasi išdžiūvusioj senvagėj...