pasklido
tvaikas,
regis,
rožių
kvapu
......negyvose Elenos
......akyse
išlieta   melisų   arbata  aš matau-
džiūsta Ramusis
vandenynas
tavo delnuose,
stebėtojas mato,
gimęs iš dausų,
b e s i r a i t a n t į
tumulais a p t e k u s į
    ūką, perrištą
    ......angimi.....
sudardėjo langinės,
alkana jūra  ryja  žaibus,   plieskia
               užmarštin
nutolusią, nebaigtą,
ir nepradėtą
gurkšnoti melisų
   .   .   .    arbatą
gluosnio viršūnėj,
dar vis svyrantis
                Elenos
                vaiduoklis