Vilkas
Klajoja miške.
Vienišas,
Kaip vienišas būna žmogus,
Kai liūdna.
Sunkiai keldamas sunkias letenas,
Kaip būna sunku žmogui,
Kai liūdna.
Girgždantis sniegas,
It muzika jo senoms ausims,
Kaip muzika būna tyla žmogui,
Kai liūdna.
Pirmi spinduliai prarastos saulės,
Glosto jo prislėgtas akis,
Kaip šypsena vaiko glosto žmogaus,
Kai liūdna.
Žingsnis,
Žingsnis,
Žingsnis.
Pirmyn į atgal.
Atgal į pirmyn.
Iš naujo.
Dar kartą
Atodūsių lydimas,
Jau šimtmetį eina,
Tikėdamas,
O gal ne,
Kad ims ir suras.
Panašų.