Tu sakai, kad sniegas baltas,
o žolė – žalia.
Aš šaipausi – man nešalta,
o žolė ruda.

Sniegas būna nusidažo
purvina spalva.
Ir tos dienos man negražios,
saulė nekaršta.

Na, pažvelki,debesėliai
plaukia dangumi.
Labai gražią lauko gėlę
man švelniai tiesi.

Debesėliai? Jie negražūs.
Ir gėlė prasta...
Tai tikriausias šluotos ražas,
jai kampe vieta.

Nors ir ką tu besakysi
išverčiu savaip.
Ką dabar, brangus, sakysi?
Man pritarsi? Taip?

Šiandien erzint ima noras.
Nuotaika prasta...
Jei rytoj bus geras oras
tapsiu vėl miela.