regėjo rožė gražų sapną
aušra nurausvino dangaus kraštus
o švelnio rasos lūpos
bučiavo josios žiedlapį jaunutį

,,ar eisi prie mylimo širdies?\'\'
paklausė sodininkas tyliai
,,ar eisi šį paskutinį savo rytą?\'\'
,,eisiu eisiu\" – sušuko rausvaveidė rožė

ir aštrų peilį širdyje pajuto...