Jūsų moterys, gulbėmis virtusios
Jūsų vyrai, medžiais išėję
Jūsų kraujas, tekantis upėse
Jūsų kaulai, saugantys slėnius
Jūsų ašaros, debesis vilgančios
Jūsų lūpos, pykčiais sukepę
Jūsų širdys, akmeniu virtusios
Jūsų pėdos, viksvom apaugę

Mano motinos, gervėmis giedančios
Mano bočiai, ąžuolo rankomis
Mano saulė į širdį sėda
Vėsų vakarą saujomis renka
Mano darganos rytą ištirpę
Basos kalbos mėlynais rūbais
Dega vėjai, nusaldinę ilgesį
Atsikėlusį, bet nenubudusį