neatstoju nuo vakar jau šiandien
į rytdieną lipęs
judesy kaip vinjetėj sustingus
kai svajingai rūkau cigaretę

iššukuotas Paryžiaus naktinio
Bodleras už paširdžių griebia  
- - - - - - - - - - - - - - - -
ar jums taip niekada neskaudėjo,
kaip man ,
mano angele lėtas,
per greitas šią dieną išduoti,
o vakar pamiršti per lėtas
juodą naktį su tirščiais pakrimtę
susitiksim prieš aušrą išblėsę
nepažindami nieko ir neatpažįstami
tirpstančio sniego
balto popieriaus lapų raukšlėm
iš eilučių tvarkingų iškritę