kol neišgėrėme tamsos lig lašo
kol nesukramtėme ruginės žemės
diena dar miega posmuos neišrašomuos
ir neatsimena, kaip mes rytoj gyvename

pavargę mintys raitosi po dangų
vėsiom glamonėm debesis nuprausia
gal dar išmoksim išpažint ką randame
ir nusilenkti tiems, ką tikim rasią