Tapsmas.
Tapsmas kažkuo,
kuo neturėčiau būti.
Ei tu,
kur vakar parašei cigaretės.
Tavo tapsmas.
Mano tapsmas kitoks,
bet panašus.

10,9,8, ... , 3,2,1.
Sugaudę raketos varikliai.
Smūgis.
Orbita apsivijus planetą.

Šiąnakt sapne mačiau
vaikystę.
Šviesia, saulėtą.
Šiandien mačiau „bomžą“.
Purviną, apdriskusį.
Kur aš?
Sapne ar čia?
Ko gero truputį ten,
truputį čia...

Kaip pavadint upės vingį,
jei jis išsilieja
Ir tampa dumblina pelke?
O toj pievoj žydėjo gėlės!

Tavo tapsmas
subujojo pavasariu.
Mano irgi.
Bet kitaip.

Ryte po ąžuolu
radau gilę,
peržiemojus, bet gyva.
Pasodinsiu.
Tegul bus kitoks tapsmas.
Miško tapsmas.

Vėl išsiveržė šaltinis
po pušim.
Tapsmas.
Vandens.

Plūduriuoju upėj,
atrėmęs kojas į akmenį,
kaip tas vienuolis
kadais ties Jonava,
kai plaukiau Nerim.
Laba diena sakiau,
su Dievu jums tarė.
Jo tapsmas.

O aš gėriau alų
ir žvelgiau į
mirusius medžius.
Jie gražūs,
bet mirę.

Mano tapsmas.

10,9,8, ... 3,2,1.
Smūgis.
Aš išskrendu...

Mano tapsmo ironija.