neišeik ilgesy
nepaliki manęs
kaip aš vienas bebūsiu
per tylias vardines

per dienas per naktis
su tavim be tavęs
pakuždės man viltis
ir į tolumas ves

kur migloj vakarinėj
gimtas slenkstis nušvis
kur vėjas bedalis
apsidžiaugęs sutiks

gal ugnelė dar degs
po vargų ir darbų
ir į naktį išeit
nebebus jau skubu