Taip lauktas vasaros lietus
ir debesys švininiai plaukia
griežlė jau audrą pranašauja
namo skubėt jau laikas

Rūstus Perkūnas trankos
per dangų ratais laigo
laukan baisu išeiti
žaibų strėles jis laido

Perkūne baisiai tu nerūstauk
dangum tu vėjų nevaikyki
tik žemę vandeniu pagirdyk
ir gerą derlių užauginki

O vasaros lietaus gaivaus
senai ištroškę laukiam
po karščių didelių nuvargę
miegalius brolius šaukiam

Kad žemė atgaivintų
ir derlių subrandintų,
ištroškusius pagirdytų
ir gėlės vėl žydėtų...