Koks širdžiai mielas jausmas,
Po tėviškės laukus klajoja.
Kur tik pažvelgsi, pasidžiaugsi,
Visad širdis paukščiu plasnoja.

O ežerai, lyg melsvos akys,
Savo žaliais krantais vilioja.
Upeliai, upės lyg merginų kasos,
Supintos, tėviškės laukais vingiuoja.

Žolynai, krūmai, ąžuolai stipruoliai,
Pakelėse ranka tau moja.
Kaip gera, kad esi lietuvis,
Ir gyveni tu, Lietuvoje.