atvėsusiom akim
galandu debesis
besiilgėdama
lemties ir dievo

ilgom tylom
save dangum išrašiusi
ant nuganytų
dobilienų

kol drėgsta pirštai
kol nubudę rengiasi
skaičiuodami
kas liko juodai dienai

dar atsidūstu
tiems kas tiki rasią
ir pradedu tą pačią
naują dieną