aš tinku
kol manęs neaptiko
kol takai
dilgėlėm nesužėlė
baltos pėdos
brydę paliko
ant ištysusio
liepos šešėlio

aš lieku
kol dar laša į lemtį
gluosnio ašaros
bundantį rytą
kol lakštingala
kiemsargio prašosi
jos paukščiukų
neišvaryti dar