Išbėkime kaip vaikystėje į lietų
Be batų, skėčių, skrybėlių.
Įmerkime į žolę kojas,
Išvargusias po ilgos dienos.

Po žalią kilimą didingą
Palakstykime pernakt,
Kad rytmetį aistringą
Kojų pirštus kutentų
Nuo rasos šlapia žolė.