Naujas rytas – tai drobė balta,
Ką nupiešiu – deja, nežinia.
Piešiu šypseną žiedo, kai skleidžias,
Kai iš žemės prisikelia daigas.
Piešiu vėjo šnarėjimą tylų
Ir melodiją mirlio subtilią,
Piešiu meilę savosios širdies,
Tegul žėri spalvom po nakties.